žliupsėti

žliupsė́ti, žliùpsi, -ė́jo; Alvt žr. šliūpsėti 2: Verkia marti, net ir žliùpsi už vyro eidama Nm. Šis (Jonukas) žliupsėdamas vos girdimai ištarė, kad jo tėvas esąs vežikas prš.